Vidutinio ankstyvumo slyvos

Jubileum

Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė

Slyvų sodinukai, Jubileum slyvos, savidulkė slyvų veislė
Sukūrimo vieta: Švedija.
Derėjimas: dera gausiai. Savidulkė slyvų veislė.
Vaisiai: „Jubileum“ slyvos labai stambios (sveria 70-90 g), ypatingai skanios, saldžios. Odelės spalva violetinė su rožiniu atspalviu, kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Vartojamos šviežios ir puikiai tinka konservavimui.
Noksta: rugpjūčio pabaigoje.
Atsparumas: vaismedžiai ištvermingi žiemą, gana atsparūs ligoms.
Prekyboje: yra

Ontario

Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė

Slyvų veislės, Ontario slyva (geltona)
Sukūrimo vieta: Šiaurės Amerika
Derėjimas: derėti pradeda 4-5 metais, dera gausiai, beveik kasmet. Savidulkė slyvų veislė.
Vaisiai: „Ontario“ slyvos gražios, skanios, vidutiniškai transportabilios, stambesnės už vidutines arba stambios (35–45 g). Odelė gelsvai žalia ar žalsvai geltona, su pilkšvu apnašu. Minkštimas sultingas, su vos juntama rūgštele, silpno aromato. Kauliukas iš minkštimo išsiima sunkokai. Vartojamos šviežios desertui. Nuskintos laikosi iki 5 dienų.
Noksta: rugpjūčio viduryje, vienu metu.
Atsparumas: vaismedžiai žiemą neištvermingi, ligoms gana atsparūs.
Prekyboje: yra

Lase

Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė

Slyvos sodinukai, Lase slyva (geltona), kryžmadulkė slyvų veislė
Sukūrimo vieta: Latvija.
Derėjimas: derėti pradeda 3-4 metais, dera gana gausiai. Kryžmadulkė slyvų veislė.
Vaisiai: „Lase“ slyvos vidutinio didumo (sveria 30-40 g.),  kaiušinio formos, odelė geltona. Minkštimas gelsvas, saldus, standus. Kauliukas iš minkštimo išsiima gerai.
Noksta: rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.
Atsparumas ligoms: vaismedžiai žiemą ištvermingi, atsparūs ligoms.
Prekyboje: yra

Štaro vengrinė

Vidutinio ankstyvumo slyva

Štaro vengrinė slyva (mėlyna), savidulkės slyvų veislės
Sukūrimo vieta: Lietuva.
Derėjimas: derėti pradeda 4 metais, dera kasmet,
išskyrus tuos metus, kai pašąla žiediniai pumpurai,
dera gausiai. Savidulkė slyvų veislė.
Vaisiai: „Štaro vengrinė“ slyvos gražios, violetinės su rausvu atspalviu ir pilkai melsvu apnašu, stambesnės už vidutines (sveria 35 g), apvalios arba ovalios formos, transportabilios. Minkštimas gelsvas, standus, aromatingas, sultingas, gero saldžiarūgščio skonio, kauliukas išsiima gerai. Vartojamos šviežios, o ypač tinka perdirbti. Nuskintos laikosi apie savaitę.
Noksta:  rugpjūčio antroje pusėje, beveik vienu laiku.
Atsparumas: vaismedžiai žiemą nepakankamai ištvermingi, ypač žiediniai pumpurai, ligoms atsparūs, tačiau lietingą ir šaltą vasarą pavieniai vaisiai serga puviniu.
Prekyboje: yra

Uleno renklodė

Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė

Uleno renklodė slyvos (geltonos su žalsvai raudonu atspalviu)
Sukūrimo vieta: Prancūzija.
Derėjimas: derėti pradeda 5-6 metais, dera vidutiniškai ar gausiai, išskyrus tuos metus, kai pašąla žiediniai pumpurai.
Vaisiai: „Uleno renklodė“ slyvos gražios, puikaus skonio, vidutiniškai transportabilios, didelės ar didesnės už vidutines (34-45 g), apvaliai ovalios formos. Odelė žalsvai geltona, įsaulyje rausvai geltona, su pilkšvu vaškiniu apnašu. Minkštimas žalsvai geltonas arba geltonas, su šviesiai gelsvomis gyslelėmis, minkštas, labai sultingas, saldus, aromatingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima ne visai lengvai. Vartojamos šviežios desertui arba perdirbamui. Nuskintos slyvos laikosi 5-6 dienas.
Noksta: rugpjūčio mėnesio pabaigoje.
Atsparumas: žiemą vaismedžiai nepakankamai ištvermingi, ligoms atsparūs.
Prekyboje: yra